Sorumutuk Konsellu Ministrus loron 16 fulan-fevereiru tinan 2016

Prezidénsia Konsellu Ministrus

VI Governu Konstitusionál

..............................................................................................................................

Dili, loron 16 fulan-fevereiru tinan 2016

Komunikadu Imprensa

Sorumutuk Konsellu Ministrus loron 16 fulan-fevereiru 2016

Iha loron ne’ebé Governu Konstitusionál VI kompleta tinan ida husi ninia governasaun, Xefe Ezekutivu ne’e hasoru-malu ho membru Governu sira iha Ministériu Negósius Estrajeirus no Kooperasaun iha Dili, ba sorumutuk Konsellu Ministrus nian, hodi analiza serbisu sira ne’ebé hala’o ona iha fulan 12 ikus ne’e. Reflesaun ne’e hala’o husi responsável aas sira husi ministériu nian ne’ebé la haree de’it ba dezafiu hirak ne’ebé maka hasoru maibé mós  hodi hadi’a estratéjia sira no hadi’a mós koordenasaun interministeriál.

Iha sorumutuk ne’e, Konsellu Ministrus aprova ona:

1. Rezolusaun Governu nian kona-ba Harii Komisaun ba Reforma Administrasaun Públika

Komisaun Nasionál ba Reforma Administrasaun Públika iha nia misaun atu dezenvolve polítika públika ida ne’ebé di’ak liu ba funsionamentu konjuntu órgaun, servisu no entidade sira Administrasaun Públika nian no formasaun, fortalese no valoriza rekursu umanu sira Funsaun Públika nian. Ikus liu maka prestasaun servisu públiku ne’ebé efisiente, efikás liu no kualidade di’ak ba sira-nia destinatáriu sira.

Medida hirak ne’e mosu tuir aprovasaun husi Matadalan ba Reforma Administrasaun Públika nian, iha sorumutuk Konsellu Ministrus loron 9 fulan-fevereiru tinan 2015 no reprezenta determinasaun husi Governu hodi konkretiza kompromisu importante husi nia programa.

Komisaun Nasionál ba Reforma Administração Públika hetan apoiu husi Ekipa Téknika ida ne’ebé kompostu husi reprezentante sira instituisaun públika oioin no husi subgrupu traballu nian ida, Komité Akompañamentu husi Matadalan ba Reforma Administrasaun Públika, ne’ebé kompostu husi reprezentante ida  Prezidénsia Repúblika no reprezentante sira sosiedade sivíl nian.

2. Proposta Rezolusaun husi Parlamentu Nasionál ne’ebé aprova Estatutu sira Institutu Internasionál Lia-Portugés (IILP) nian

Proposta rezolusaun ne’e, ne’ebé agora Governu sei halo aprezentasaun iha Parlamentu Nasionál, tuir Konstituisaun, atu  hetan aprovasaun husi estatutu sira IILP nian, ne’ebé aprova ona iha Sorumutuk Ordinária XV Konsellu Ministrus nian husi Komunidade Nasaun sira Lia Ofisiál Portugés (CPLP-sigla iha lia-portugés), iha Luanda, iha loron 22 fulan-jullu tinan 2010.

Hanesan inisiativa konjunta ida husi Ministériu Negósius Estranjeirus no Kooperasaun no husi Ministériu Edukasaun Timór  nian ho Komisaun Nasionál husi IILP, ne’ebé aprova ona iha sorumutuk Konsellu Ministrus, iha loorn 2 fulan-setembru tinan 2011.

IILP ne’e hatudu katak presiza atu harii polítika konkreta sira promosaun no difuzaun Lia-Portugés nian, nia internasionalizasaun no afirmasaun nu’udar Lia Globál. Liuhusi aprovasaun estatutu sira nian, IILP ne’e iha meiu sira atubele realiza objetivu hirak ne’e.

3. Projetu reabilitasaun rodoviária nian

Konsellu Ministrus aprova ona reabilitasaun no hadi’a trosu prinsipál tolu ba dalan ne’ebé hale’u Kosta Norte, ho totál kilómetru 97 (sianulu-resin-hitu). Estrada ne’ebé sei iha hela prosesu konstrusaun nia laran maka, Baukau-Lautein, Maubara-Karimbala no Atabae-Mota Ain, tuir nia prazu sei remata iha tinan 2018.

4. Akordu entre Repúblika Demokrátika Timor-Leste no Repúblika Kuba ba formasaun profesór sira nian

Governu aprova ona asinatura husi akordu rua ne’e entre Ministériu Edukasaun Timor-Leste no Kuba nian, ba formasaun futuru profesór timoroan sira iha Matemátika no Ensinu Rekorente.

5. Estensaun Projetu apoiu tékniku ba Polísia Sientífika Investigasaun  Kriminál (PCIC) no ba Kámara Kontas nian

Governu aprova ona estensaun Projetu apoiu ba Polísia Sientífika Investigasaun  Kriminál (PCIC-sigla iha lia-portugés) no ba Kámara Kontas. Projetu ne’e enkuarda iha Komponente Justisa Programa Apoiu ba Governasaun Demokrátika Timor-Leste nian, Kooperasaun Delega hosi Uniaun Europeia iha Portugál │Camões I.P., ne’ebé, iha kedas husi tinan 2012, parseria ida ho Ministériu Justisa Repúblika Demokrátika Timor-Leste iha ámbitu governasaun di’ak, ho komponente rua : apoiu ba PCIC no ba Kámara Kontas.

6. Memorandu Entendimentu entre Governu Repúblika Demokrátika Timor-Leste no Governu Repúblika Popular Xina nian kona-ba harii Komisaun Konjunta ida ba Kooperasaun Ekonómika no Komersiál

Governu autoriza ona ba asinatura akordu ida ne’e nian, ne’ebé prevee atu harii komisaun konjunta ida, hodi kria estrutura formál ida ne’ebé bele kontinua hala’o kooperasaun ekonómika no komersiál entre nasaun rua ne’e.

7. Rezolusaun Governu kona-ba Nomeasaun Membru sira husi parte Timoroan ba Komisaun Konjunta entre Repúblika Popular Xina no Repúblika Demokrátika Timor-Leste ba Kooperasaun Bilaterál iha matéria Ekonómika no Komersiál

Tuir aprovasaun Memorandu Entendimentu uluk nian, Governu define ona reprezentante sira husi Timor-Leste ne’ebé makaa sei halo parte iha komisaun ida ne’e, ne’ebé xefia husi Ministériu Negósius Estrajeirus.

8. Proposta Eskritura Transmisaun nian ba Santa Sé husi Direitu Superfísie kona-ba imóvel ida Estadu nian ba konstrusaun Nunsiatura Apostólika iha Diseze Dili

Konsellu Ministrus aprova ona termu eskritura transmisaun nian ba Santa Sé ba direitu superfísie kona-ba rai ba konstrusaun Nunsiatura Apostólika iha Dili, ne’ebé deside tiha ona iha sorumutuk Konsellu Ministrus iha loron 28 fulan-abril tinan 2015.

 

   Ba leten