Ministru Timor-Leste no Dinamarca nian lidera hamutuk Diálogu Internasionál kona-ba Harii Dame no Harii Estadu

Secretáriu Estadu Konselhu Ministrus no

Porta-Vóz Ofisiál Governu Timor-Leste


Díli, 7 Marsu 2012

Ministru Timor-Leste no Dinamarca nian lidera hamutuk Diálogu Internasionál kona-ba Harii Dame no Harii Estadu

 

Vizibilidade internasionál Timor-Leste nian aumenta iha tinan ikus, bainhira Paíz ne’e simu responsabilidade hodi lidera forum internasionál balun ne’ebe importante.  Hodi reprezenta Timor-Leste, Ministra Finansas Emília Pires ko-prezide Diálogu Internasionál (DI) kona-ba Harii Dame no Harii Estadu desde fulan Abril 2010. DI harii iha tinan 2008, sai hanesan forum ba dahuluk  hodi haibur paízes ne’ebe afekta tanba situasaun konflitu no frajilidade ho sira nia parseiru internasionál.  Liu paízes 40 no organizasoens internasionais maka partisipa iha forum ida ne’e.

Diálogu Internasionál kria espasu no apoiu ba grupu distintu ida ne’ebe mosu no koñesidu independentemente hanesan g7+, ne’ebe reprezenta atualmente nasaun 19 ne’ebe frajil no afetadu husi konflitu.  Grupu ida ne’e, prezididu husi Timor-Leste, hetan impaktu nível global no iha papel fundamental ida iha forum Diálogu ne’e.

Timor-Leste iha prazer atu fó sai no simu ko-prezidente foun ba Diálogu Internasionál.  Sr Chris Friis Bach, Ministru Ko-ordenasaun ba Dezenvolvimentu Governu Dinamarka nian.  Husi parte Sr Back bainhira nia simuatu ko-prezide DI reprezenta pasu importante ida iha istoria ida neé, ne’ebeiha ko-prezidentes rua ho pasta ministru hotu. Primeiru-Ministru Timor-Leste nian, Kay Rala Xanana Gusmao, hakerek pesoalmente ba Primeira-Ministra Dinamarca nian, Sra Helle Thorning-Schmidt, hodi agradese disponibilidade Ministru Bach ba fo kontribuisaun ba Diálogu Internasionál, hodi  promove harii dame no harii Estadu, bainhira  Dinamarca sai hanesan nasaun ida ne’ebe fo tulun ba ajenda Estadu Frajil nian.

Governu Dinamarca fo tulun maka’as ba ajenda efikásia ba ajuda internasionál, ho nia prinsípiu fundamental ba pertensa nasional, aliñamentu no armonizasaun.  Dinamarca hanesan paíz ida maka fó asisténsia per capita presta ba mundu tomak, ne’ebe tinan barak nia laran fó Asisténsia ba Dezenvolvimentu Internasionál liu Nasoens Unidas ho 0,7% ba Produtu Nasional Brutu.  Iha tinan tranzaktu sira hetan 0,9% no ba tinan mai, hein atu toó 1,0% husi.  Dinamarca mos halo fó ajuda barak duke kulker paíz seluk husi OCDE, hodi loke dalan ba mellor prátika iha envolvimentu internasionál iha Estadu Frajis.

Iha tinan kotuk liu, ko-prezidente Ministra Emília Pires halibur ho Ministru Bach iha okaziaun ba aprezentasaun New Deal iha Busan, Koreia Sul, bainhira Governu Dinamarca sai hanesan primeiru atu endorsa totalmente nia paradigma hodi fó tulun ba Estadu frajil no afetadu husi konflitu.  New Deal hanesan arkitetura dahuluk ba ajuda nasoens ne’ebe afetadu husi konflitu ne’ebe promove harii dame no harii Estadu hanesan aliserse ba aselera konkretizasaun ODM nian. Agora, ko-prezidente sira sei ba prezide Diálogu Internasionál, enkuantu Nasoens membru komesa koko New Deal no buka ba Nasoens Unidas endorsa Ajenda Harii Dame no Harii Estadu nian.

url: https://timor-leste.gov.tl?lang=tp&p=6594