Jestaun Paizajen Komunitária hametin reziliénsia klimátika no hamenus desflorestasaun iha munisípiu hitu

Ministru Agrikultura, Pekuária, Peska no Florestas, Marcos da Cruz, iha loron 7 fulan-abríl tinan 2026, hala’o sorumutu ho Embaixadór Japaun ba Timor-Leste, Yamamoto Yasushi, no reprezentante hosi Ajénsia Kooperasaun Internasionál Japaun (JICA, akrónimu iha lian inglés) Fukulmori Daisuke, iha ninia Ministériu, iha ámbitu sorumutu da-4 Komité Konjuntu ba Koordenasaun projetu “Jestaun Paizajístika Bazeia ba Komunidade hodi Hametin Reziliénsia Klimátika no Hamenus Desflorestasaun iha Basias Idrográfikas”, ne’ebé kobre munisípiu hitu. 666511131 1639080644425322 5197828856945076571 n 300x222 Jestaun Paizajen Komunitária hametin reziliénsia klimátika no hamenus desflorestasaun iha munisípiu hitu 666121007 1639080877758632 5235754530200885599 n 300x199 Jestaun Paizajen Komunitária hametin reziliénsia klimátika no hamenus desflorestasaun iha munisípiu hitu 666503719 1639081054425281 5641806695706093166 n 300x199 Jestaun Paizajen Komunitária hametin reziliénsia klimátika no hamenus desflorestasaun iha munisípiu hitu 667811116 1639081417758578 1737556586050491069 n 300x199 Jestaun Paizajen Komunitária hametin reziliénsia klimátika no hamenus desflorestasaun iha munisípiu hitu

Projetu ne’e, finansia hosi Fundu Verde ba Klima no hosi JICA, ho apoiu hosi Governu, ne’ebé hala’o ona implementasaun dezde tinan 2022 no foka ba suku 60, ne’ebé fahe iha postu administrativu 14, ne’ebé kobre basia idrográfika prioritária haat: Mota Komoro, Mota Laklo, Mota Karau Ulun no Mota Tafara.

Iha ámbitu hosi inisiativa ida-ne’e, dezenvolve ona regulamentu sira iha nivel aldeia hodi promove uzu sustentavel ba rekursus naturais no hametin jestaun komunitária, ne’ebé regulamentu sira ne’e hetan aprovasaun hosi autoridades munisipais no Governu sentrál. Komité lokál sira asegura monitorizasaun ba ninia aplikasaun liuhosi sorumutu regulár.

 “Projetu ne’e lori ona benefísiu konkretu ba komunidades, liuhosi introdusaun teknolojias no prátikas agríkolas no mós jestaun rai ne’ebé efikás liu, inklui kuda ai-oan, produsaun fertilizante (rai-metan), téknikas agríkolas ne’ebé reziliente ba alterasaun klimátika no hadi’a fila-fali kafé-hun tuan sira. Intervensaun sira-ne’e kontribui ba aumentu produtividade agríkola no hametin reziliénsia klimátika”, afirma Ministru Marcos da Cruz.

Embaixadór Japaun destaka projetu ne’e nia kontribuisaun hodi hametin jestaun florestál no ambientál, ne’ebé foka ba utilizasaun partisipativa rai nian no adaptasaun ba alterasaun klimátika, hodi subliña apoiu ne’ebé Japaun fó liuhusi JICA no kolaborasaun ho parseiru implementadór sira.

Reprezentante JICA ne’e hateten katak planeamentu partisipativu ba uzu integradu rai hala’o ona iha suku 60, no área sira seluk iha hela faze finalizasaun, ne’ebé permite komunidade sira atu define regras utilizasaun rai no hetan koñesimentu kona-ba impaktu sira hosi alterasaun klimátika ba sira-nia atividade agríkola.

Sorumutu ne’e konta mós ho partisipasaun hosi Prezidentes Autoridades Munisipais no Diretores Servisus Munisipais Agrikultura nian hosi munisípiu hitu ne’ebé sai parte hosi projetu ne’e.

Inisiativa ne’e hanesan parte ida hosi Governu nia esforsu atu promove jestaun sustentavel ba rekursus naturais no hametin reziliénsia komunidade rurál sira nian hodi hatán ba mudansa klimátika.

url: https://timor-leste.gov.tl?lang=tp&p=48377