Timor-Leste no Brazil Asina Akordu hodi Kontinua Hametin Ensinu Tékniku-Vokasionál

Ter. 08 jullu 2025, 15:02h
517154520_1053070703672217_1897419921748651908_n

Governu, liuhosi Ministériu Edukasaun, asina akordu ida ho Embaixada Brazil iha Timor-Leste hodi halo implementasaun ba programa-pilotu ida kona-ba asaun simplifikada, ne’ebé ho objetivu atu hametin ensinu tékniku-vokasionál. Serimónia ne’e hala’o iha loron 4 fulan-jullu tinan 2025, iha edifísiu Ministériu Edukasaun, Dili. 516629418_1053070813672206_929321196437008523_n

Akordu ne’e formaliza hosi Sekretáriu Estadu Ensinu Sekundáriu Jerál no Ensinu Sekundáriu Tékniku-Vokasionál, Domingos Lopes Lemos, nu’udar Ministru Edukasaun interinu, no hosi Enkarregada Negósius Embaixada Brazil nian, Rita de Cássia Lott Marques. 516804627_1053070663672221_3080870631927075716_n

Iha ninia diskursu, Ministru Edukasaun interinu ne’e espresa rekoñesimentu Governu Timor-Leste nian ba kooperasaun sólida ho Brazil ne’e, hodi subliña kontribuisaun hosi país parseiru ida-ne'e ba susesu hosi faze dahuluk programa ne’e, ne'ebé hahú iha tinan 2024. Iha faze dahuluk ne'e, profesór na'in-104 hetan formasaun iha área kontabilidade, programasaun, konstrusaun sivíl no área estratéjiku sira seluk.

 “Programa ida-ne’e, ho durasaun ne’ebé prevee to’o tinan 2026, sei permite atu hametin jestaun téknika no administrativa, hadi’a prosesu edukasaun no habelar oportunidade investigasaun profisionál nian ba alunu sira”, afirma Domingos Lopes Lemos.

Enkarregada Negósius Embaixada Brazil nian, Rita de Cássia Lott Marques, subliña importánsia ba kontinuidade kooperasaun entre país rua-ne’e iha setór edukasaun, liuliu iha ensinu tékniku-vokasionál, formasaun profesores no hadi’a kualidade ensinu.

Serimónia ne’e konta ho prezensa husi Koordenadór Kooperasaun Téknika ho Timor-Leste hosi Ajénsia Brazileira Kooperasaun (ABC), Paulo Marques, Prezidente hosi Institutu Nasionál Formasaun Dosente no Profisionál Edukasaun (INFORDEPE), Domingos Martins, no dirijente sira seluk hosi Ministériu Edukasaun.

Programa-pilotu ida-ne’e halo parte iha esforsu Governu nian hodi hadi’a kualidade ensinu tékniku-vokasionál, hasa’e kapasidade dosentes no prepara rekursus umanus ne’ebé kualifikadu, tuir nesesidade merkadu traballu nasionál nian.

   Ba leten